- trūsti
- trū̃sti, -ia, -ė J.Jabl, Š 1. KBII154, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Ss žr. triūsti: Jai kuknio[je] betrū̃siant sakė tas kūdikis Sch197. Moters namieje trūsdavo ir į lauką eidavo Ašb. Jis negulėjo, jis vaikščiojo, trūsė da Iš. Pajodė, vėl tą žirgą paleido, o pats vėl apsirišęs galvą skuduriu trūsia apie savo darbą BsMtI159. Petrukas trū̃sė, bet vis tiek gaudavo mušt Šil. Kad ji trū̃sė prie darbelio, – gražus liemenėlis JV103. | refl. J.Jabl, Š, NdŽ, KŽ, LD154, Lkš, KzR, Alvt, Kt, Mrs: Trūsėsi be atilsio A1883,143. Jau vakaras, reikia trū̃stis, jau kiaulės rėkia Grl. Trū̃siasi bobutė, dyka nestovi Ldvn. Na, reiks eit trū̃stis, užteks plepėt Skrd. Trū̃skis i trū̃skis, boba, – atsibosta Mrj. Aš keliuosi, trūsiúosi, tai ir vaikai negali miegot, padeda ma[n] Graž. Runkelius kaupk, trū̃skis sau Vlkv. Aš tę eidavau trū̃sties Plut. 2. tr. taisyti, ruošti: Kai tuodu jiedvi namon parlydėjo, iš džiaugsmo turėjo tuoj už stalo sėst, o jiedvi vakarienę trūsė BsV343-344. Sode ką jis tę trū̃sė, nežinau Vlkv. | refl. tr.: O ji tuo stojo linksma, viską trūsiasi, verda valgyti BsPIV253. 3. refl. Rtr rūpintis: 1889 m. valsčionys kur kas daugiau trūsėsi apie pirkimą žemės nekaip 1888 m. V.Kudir. \ trūsti; aptrūsti; ištrūsti; nusitrūsti; patrūsti; sutrūsti
Dictionary of the Lithuanian Language.